by-cube6726DE18-128E-43E4-B447-D06D47091442icon-password-hideicon-password-showicon-soc-twitterCAD844F2-320D-45C6-B175-AF8D01DF9766icon-soc-whatsapp112CBFE3-B5AA-4B81-8862-89F6C0D8AA7D

Kaip fizinė veikla susijusi su programavimu?

Kaip fizinė veikla susijusi su programavimu?

Remiantis viso pasaulio programuotojus vienijančio portalo stackoverflow.com duomenimis 2018 m. visoje Europoje buvo 5,5 mln. programuotojų. Šis darbas yra vienas trokštamiausių ir geriausiai apmokamų Europoje. Pasak technologijų ekspertų, programavimo įgūdžiai ugdo kūrybiškumą, skatina ieškoti išeities už įprastų sprendimo būdų ribų ir lavina loginį mąstymą.

Programavimas – nuobodi veikla?  

Pasak Kęstučio Mačiulaičio, programuotojo ir „Kompiuteriukų fondo“ mokymų vadovo, yra visiškai priešingai. Daug kas galvoja, kad programavimas skirtas tik sunkiems kodams ir svetainių kūrimui, tačiau tai yra kūrybiškas darbas. IT specialistai reikalingi bet kokioje srityje, o jų tikslas – sukurti kažką naujo ir naudingo.

Ką veikia programuotojai? Tai yra internetinių puslapių kūrimas, žaidimų kūrimas, vizualinis programavimas – papildyta ir virtuali realybė, mobiliųjų programėlių ir programų kompiuteriams kūrimas, duomenų bazių priežiūra, robotų programavimas, daiktų internetas“, – sako IT specialistas K. Mačiulaitis.

Naujoje „Samsung“ inicijuotoje skaitmeninių įgūdžių lavinimo programoje „Skaitmeninis moksleivio IQ“ su moksleiviais sukaupta patirtimi pasidalinęs IT specialistas sako, kad programavimas gali būti naudojamos praktiškai bet kurioje srityje – medicinoje, mene, sporte, ekonomikoje.

„Programavimą įvaldęs moksleivis išsiugdo loginį mąstymą, jam nėra svetimas klaidų darymas. Jis išmoksta ieškoti informacijos internete, išmoksta žiūrėti į kažkokią problemą, kaip į smulkesnius vienetus ir tada jis gali bet kurioje mokslo srityje tą panaudoti“, – programavimo pliusus vardina K. Mačiulaitis.

Programavimas ir fizinis lavinimas – kuo tai susiję?

Geras programuotojas turėtų turėti elementarų loginį mąstymą, kuris padėtų išspręsti bet kokią užduotį. Taip pat labai svarbios savybės – atkaklumas, motyvacija ir nuolatinis tobulėjimas. Tai sritis, kuri kinta ir tobulėja, todėl kiekvienam programuotojui svarbu nuolat mokytis bei atnaujinti savo įgūdžius. 

Nors ir netikėta, tačiau visiems jaunuoliams norintiems imtis programavimo K. Mačiulaitis pataria nepamiršti savo fizinės būklės. „Visiems moksleiviams patariu rūpintis sveika gyvensena, lankyti kūno kultūros pamokas. Taip pat labai svarbu psichologinė būsena. Turi būti švari galva, kad joje kiltų geros mintys ir būtų galima imtis programavimo“, – pataria IT specialistas.

Kokių dar savybių reikėtų programuotojui? Geras programuotojas turėtų pasižymėti dėmesiu detalėms ir kantrumu, jis turi gebėti iš karto apgalvoti įvairius scenarijus ir galimus variantus tam, kad iš anksto numatytų patobulinimus ar programinio kodo klaidas.

Populiariausios programavimo kalbos

Nusprendus mokytis programavimo, reikėtų išsirinkti sritį, kur norite save išbandyti. Programavimo kalbų yra daug, ir kartais sunku nuspręsti, nuo ko pradėti. Tačiau yra keletas kalbų, nuo kurių patariama pradėti mokytis savarankiškai, neatmetant mokyklose mokomos C++ programavimo kalbos.

„Java“ programavimo kalbos pavadinimą, ko gero, žino daugelis. Šią kalbą 1995 m. sukūrė kanadietis kompiuterių specialistas Jamesas Goslingas. Tai viena populiariausių programavimo kalbų – šia kalba sukurtų programėlių yra kiekviename mobiliajame telefone, serveryje ar IT tinkle. „Java“ kalba rašomos programėlės „Android“ išmaniesiems įrenginiams.

Dar viena itin populiari kalba – „Python“, kurią 1990 m. sukūrė olandų programuotojas Guido van Rossumas. Šios kalbos populiarumas didėja kiekvienais metais, o pritaikyti ją galima daugelyje sričių. Ši kalba naudojama matematiniams skaičiavimams, duomenų analizei, žiniatinklio kūrimui ir taip toliau. „Python“ kalba buvo naudojama kuriant „Youtube“, „Instagram“, „Spotify“ ir kitoms organizacijoms. Tai gana nesudėtinga kalba ir ją išmokti kurti yra visai nesunku.