by-cube6726DE18-128E-43E4-B447-D06D47091442icon-password-hideicon-password-showicon-soc-twitterCAD844F2-320D-45C6-B175-AF8D01DF9766icon-soc-whatsapp112CBFE3-B5AA-4B81-8862-89F6C0D8AA7D

Autorių teisės: beveik pusė Lietuvos moksleivių filmus siunčiasi nelegaliai

Autorių teisės: beveik pusė Lietuvos moksleivių filmus siunčiasi nelegaliai

Lietuvoje atliktos 14-18 m. jaunuolių apklausos duomenimis net 84 proc. šalies moksleivių teigia žinantys, kas yra autorių teisės, tačiau vis tiek beveik pusė jų filmus siunčiasi nelegaliai. Toks rezultatas rodo, kad kalbėti, ką iš tiesų apsaugo autorių teisės ir kokias pasekmes gali atnešti jų pažeidimas, vis tik yra būtina.

Paprastai apie autorių teisių pažeidimus

Tiems, kurie nekuria, galima manyti kad autorių teisių išmanymas nėra būtinas. Kita vertus, juk daugelis naudojasi socialiniais tinklais, kur tikrai ne kartą savo profilyje buvo publikavę paveikslėlį parsisiųstą iš interneto. Autorių teisės galioja ir atliekant tokius, atrodo, paprastus veiksmus, todėl jas išmanyti šiandien turi kone kiekvienas kažką skelbiantis viešai.

„Samsung“ inicijuotos skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ atlikto tyrimo duomenimis, beveik 40 proc. Lietuvos moksleivių yra nors kartą savo socialiniuose tinkluose pasidalinę svetima nuotrauka ar tekstu ir nenurodę autoriaus. Ar žinojote, kad už tokį, iš pirmo žvilgsnio, nekaltą veiksmą, galima būti nubaustam?

Taip pat daugelis mano, kad nėra nieko blogo į „Instagram“ profilį įsikelti savo asmeninę nuotrauką ir po ja parašyti eilėraščio stulpelį ar tiesiog gražią mintį. Viskas gerai, jei tekstas iš tiesų yra kurtas tai publikuojančio asmens. Tačiau, jeigu asmuo jį tiesiog nukopijavo iš kokio nors rašytojo socialinių tinklų ir nepažymėjo, kad čia ne jo kurti žodžiai, tokia veikla gali būti baudžiama.

Beveik pusė moksleivių filmus siunčiasi nelegaliai

„Skaitmeninis moksleivio IQ“ atliktoje apklausoje 44 proc. moksleivių prisipažino, kad yra ne kartą siuntęsi filmus ar patinkančią muziką iš nelegalių svetainių. Toks elgesys laikomas nelegalia veikla, nes už šiuos kūrinius reikia susimokėti.

Tokia veikla, dar vadinama piratavimu, niekuo nesiskiria nuo vagystės realiame gyvenime. Įsivaizduokite, kad kažkas iš parduotuvės pavogė prekę ir davė naudotis ja kitam žmogui. Ar tikrai kažkas norėtų būti jų sąjungininkais ir naudotis daiktu, už kurį nesumokėjo?

Elgtis atsakingai kibernetinėje erdvėje nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti. Tiesiog norint parsiųsti ar naudoti svetimų autorių kūrinius, reikėtų paieškoti oficialių svetainių, iš kurių žiūrėti filmus, klausytis dainų ar naudoti kitus kūrinius galima nemokamai arba parsisiųsti už tam tikrą mokestį. Na, ir bet ką publikuojant viešai reikėtų nepamiršti nurodyti autoriaus, jei tai ne jūsų kūryba.

Trečdalis Lietuvos moksleivių galėtų būti nubausti

Be autoriaus sutikimo ar jo įvardijimo perpublikavimas meno kūrinio, nuotraukos, teksto ar dainos gali užtraukti teisinę atsakomybę pagal Administracinių pažeidimų ir Baudžiamąjį kodeksus. O jeigu, pavyzdžiui, asmuo yra nepilnametis, už tokius veiksmus turės atsakyti jo tėvai.

Deja, apklausos metu, beveik 30 proc. moksleivių, prisipažino, kad yra ne kartą informaciją tiesiog nukopijavę iš interneto ar kitų rastų šaltinių ir mokykloje pateikę, kaip savo darbą. Tokia veikla laikoma plagijavimu ir už tokį elgesį taip pat yra baudžiama.

Net jeigu moksleivis savo prezentacijoje panaudojo nuotraukas ar paveikslėlius ir nenurodė autoriaus, tai taip pat laikoma pažeidimu ir prilyginama apsimetimui, jog kūrinio autorius yra jį demonstruojantis asmuo.